Dviratis #5
(labai ilgas įrašas apie labai ilgą kelionę)
Ar pameni, kaip kažkada dar pernai rašiau apie keliones dviračiu (Dviratis, Dviratis #2, Dviratis #3 ir Dviratis #4)? Praėjus metams ir betęsiant šią dviratizmo tradiciją, iškilmingai skelbiu penktąjį kelionės dviračiu įrašą Dviratis #5!
Šįkart trise: Nekrošius (vėl), Dovydas (vėl) ir aš (vėl). Mano dviračio spidometras priskaičiavo 148 kilometrus ir dar 340 metrų. Ant dviračio prasėdėjom 8 valandas ir 6 minutes.
Važiavimas buvo toks pat, kaip ir anksčiau, – vadovavomės dešimties kilometrų taisykle: kas dešimt kilometrų sustodavome pailsėti, vandens išgerti ir kekšiukų užkąsti. Tik pati pradžia kitokia buvo: numynėm dvidešimt kilometrų ir tik tada sustojom. Šitaip, atseit, apšylama.
Viršuje yra apytikslis kelionės maršrutas. Taip taip, nemažą kampą galėjom kirsti ir visai į Kauną nevažiuoti, tačiau tokiu keliu jau teko važiuoti (neklauskit). Taip vis kas dešimt kilometrų sustodami ir važiavom pirmyn. Apie grįžimą dar minčių nebuvo, tik kelionės gale ėmėm galvoti, ką darysim, kai teks kitądien minti į visas tas įkalnes, nuo kurių buvom smagiai žemyn nuriedėję.
Kone ties kiekvienu sustojimu ką nors įdomaus aptikdavom. Vienas tokių aptikimų:
Ar, pavyzdžiui, šunys, pro tvorą ant mūsų lojantys:
Pirmiausia rūpėjo mums Kauną pasiekti. Ten ir kondicionierių didesniuose pastatuose yra ir minkštesni suolai nei dviračio sėdynė. Taip taip, kalbu apie akropolį. Kurgi kitur iš kaimo atvažiavę berniokai Kaune bepasidėtų. Ypač, kai meteo.lt šaukte šaukė ieškotis pastogės:
Po smagios kaimiečių viešnagės akropoly, laukė tolimesnis kelias Šakių link. Tačiau grįžę dviračių atrakinti ir minti toliau, radom kiaurą vieno dviračio padangą. Po kelių minučių panikos ir dejonių nusprendėm artimiausioj dviračių taisykloj tą kiaurąją kamerą nauja pakeisti. Tai padarėm (pareklamuosiu) “Dviračių rūsy”, miško gatvėj 30. Reklamuoju būtent dėl gero serviso ir jokio apgaudinėjimo.
Pavedžioję save po Kauną ir tą garsųjį akropolį su oro kondicionieriais, lėkėm toliau. Taip smarkiai lėkėm, kad netgi 100 kilometrų ribą pasiekėm, kas, beje, yra praėjusių metų rekordo pagerinimas!
(teh focus paua)
Apie tai, kur būtent keliavom ir ką būtent veikėm nepasakosiu. Gi asmeniškumus sau pasilikt reikia 
Kitą dieną, žinoma, laukė kelionė atgal, tai yra, namo. Kaip tik tuomet geriausiai prisiminėm visas tas nuokalnes, kurios antrą dieną įkalnėmis tapo. Taip pat, reiktų pabrėžti, kad meteo.lt prognozė buvo dar raudonesnė, palyginus su diena prieš. Kaip tik per tą didįjį vasaros karštį ir teko važiuoti. Ypač gerai prisimenu ~15 kilometrų kelio ruožą, kuriame teko įminti (tiksliau, užsivesti) dviračius į aukštą įkalnę, važiuoti prieš vėją, tiesiai po saule, be jokio pavėsio ir jausti kaip iš priešais atvažiuojančių sunkvežimių sukelti oro gūsiai verčia dar stipriau prie visai išsausėjusios grandinės prikabintus pedalus minti. Nuostabiai atpasakojau.
Po tokių linksmybių pasiekę Kauną nusprendėm iki Kėdainių grįžti autobusu. Galbūt būtume ir sugebėję pargrįžti visą kelią, tačiau oro sąlygos diktavo savo. O ir heroizmo kažkokio mums visai nereikėjo.
Įdomu tai, kad Kautra nelabai norėjo mus su tais dviračiais priimti. O keista, patys skelbiasi, kad tokią paslaugą suteikia. Tačiau po neilgų kalbų su autobuso vairuotoju, kuris mus pašiepiančiai išvadino turistais (suprask, kvailiais) pavyko dviračius į bagažo skyrių sudėlioti ir vykti iki namų patogiose sėdynėse.
Tokia buvo šiųmetinė kelionė dviračiu. Daugiau nei aštuonios valandos praleistos sukiojant pedalus, kone 150 kilometrų prisukiota tais pedalais spidometro ekranėlyje ir 521 aprašymo apie kelionę žodžis. Nesiskelbiu, kad tai yra velniškai daug. Žmonės ir tūkstančius kilometrų nuvažiuoja. Tačiau mums ir tiek užteko, kelionė buvo ganėtinai įdomi.
Kas laukia kitąmet?
Flattr
Šis logotipas puošia neprastą projektą, apie kurį daugelis dar nėra nei girdėję. Blogosferoje, aišku, apie tai jau seniai yra žinoma, bet vis dar ne tiek, kiek norėtųsi. Ir nebūtinai turi būti taip vadinamu blogeriu, kad laikytum šį projektą naudingu.
Iki Flattr paviešinimo nebuvo jokio tinkamo būdo atsidėkoti įvairiems autoriams už jų kūrybą. Taip pat ir patiems autoriams sudėtinga buvo iš savo kūrybos ką nors uždirbti. Nors meluoju: buvo, yra ir, matyt, bus PayPal, kurios donate knopkę galima kur nors patalpinti. Tačiau PayPal prastai tam pritaikytas: kelių centų persiųsti autoriui nelabai logiška, o keli litai kitam jau ir daug gali būti. O ir visa to persiuntimo procedūra sudėtinga. Va štai šias bėdas išsprendžia flattr.
Flattr sistemai per mėnesį paskyręs kelis eurus (minimaliai 2) juos galėsi išdalinti visiems, kurių darbai tau patiks. Veikimo principas yra paprastas – spaudi į Facebook “like” panašią knopkę ir jai yra skiriama dalis tavo eurų. Tarkime, kad per mėnesį paspaudei dvi tokias Flattr knopkes. Tavo du eurai bus padalinti į dvi dalis ir atiduoti tiems, kurių darbus pamėgai. Skirtos eurų sumos neviršysi, ji tik bus dalinama visiems po lygiai.
Naudodamas Flattr gali ir pats uždirbti. Jeigu tik turi kokį savo kampelį internete, nepatingėk užsiregistruoti į flattr!
Galbūt esi girdėjęs, kad į šią sistemą užsiregistruoti galima tik turint pakvietimą. Nuo šiandien registracija yra atvira visiems, tad nebereikia laukti pakvietimų eilėje ar jų ko nors prašyti.
Flattr turi vieną rimtą taisyklę: jei nori uždirbti, privalai ir pats paskirti kažkokią dali eurų. Tačiau niekas nedraudžia uždirbti daugiau nei išleidi.
Kol kas nėra daug lietuvių šią sistemą naudojančių. Tad jei dvejoji, kviečiu registruotis ir paskirti mėnesiui tuos ~7 litus! O jei turi savo kūrybos, žiūrėk, gal ir pralobsi
P.S. o jei jau naudoji Flattr, nepamiršk spustelti ir mano Flattr knopkės, esančios apačioje
Pirmos garso bangos
Rugsėjo pirmą dieną turėsiu ganėtinai smarkiai besikeičiantį gyvenimą. Tiek gyvenamoji vieta, tiek švietimo įstaiga, tiek pats protas ims staigiai keistis. Su visu tuo keisis ir mano supratimas apie muziką. Iki kol tas supratimas dar nepasikeitė, surinkau pagrindinius savo muzikinius kūrinius į vieną vietą. Tegul tai bus mano buvusio viso supratimo apie muziką ir jos kūrimo archyvas. Tegul tai vadinsis albumu. Be ilgesnių kalbų: štai nuoroda, kurią paspaudę galite parsisiųsti 10 mano muzikinių kompozicijų:
Arijus – Pirmos garso bangos (ATSISIŲSTI)
Šiame albume taip pat rasite vieną muzikinį kūrinį, kurio anksčiau nebuvau publikavęs.
Jeigu patiko mano muzika, mielai priimsiu dovanas/aukas, kurias man gali skirti dviem būdais:
Naudamas PayPal:
arba flatt‘indamas:
(Nes duoną valgyti ir man reikia )
Labai tikiuosi, kad tai nebus paskutinis mano (tebūnie vadinkime) albumas, labai tikiuosi, kad muzikinių kompozicijų, kompiuterastinių ar gyvų, bus gerokai daugiau. Ateity.
Ačiū Aivarui už albumo prieglobstį jo serveryje. Būtinai pachekinkit ir jo darbus: manoerdve.net
Ačiū, kad klausai!
